Panevėžio rajono švietimo centras kartu su partneriais įgyvendina „Erasmus+“ KA2 programos projektą „Prosocialinės vertybės“. Projekte aktyviausiai dalyvauja Panevėžio rajono Naujamiesčio, Smilgių ir Velžio gimnazijos, tačiau visus Lietuvos mokytojus kviečiame registruotis projekto svetainėje https://nobodyless.org/lt, gauti naujienas ir skatinti prosocialinį mokinių elgesį.

Kadangi Lietuvoje sąvokos „prosocialinis elgesys“ (anglų k. prosocial behavior) ir „prosocialinės vertybės“ (anglų k. prosocial values) nėra plačiai vartojamos, būtent nuo jų paaiškinimo ir pradėkime. „Prosocialinis elgesys – tai toks elgesys, kuris mus daro gerais žmonėmis“, „tai veiksmai, skirti tam, kad atneštų naudą ar suteiktų pagalbą kitam žmogui“ – tokios tarptautinio projekto partnerių mintys. O kokios vertybės svarbios geram žmogui? Pagalba, empatija, altruizmas – tai tik trys iš daugybės prosocialinių vertybių, tačiau šiandien jas norime aptarti plačiau. Kalbant su mokiniais, matyt, vertėtų išsiaiškinti visas sąvokas. Pagalba – tai žmogaus veiksmai aukojant savo energiją, laiką ar pinigus, tyrimai atskleidžia, kad tai, kiek mes padedame kitiems, lemia genetiniai ir socialiniai faktoriai. Tačiau psichologai teigia, kad prosocialinės vertybės yra formuojamos stebint tėvų elgesį. Jei tėvai sako, kad reikia padėti kitiems, bet to neparodo savo pavyzdžiu, efektyvumo nesulaukia. Tik matydami natūralią tėvų pagalbą kitiems, vaikai tampa empatiški. O kas gi yra empatija? Projekto partnerių teigimu, empatiją geriausiai apibūdina frazė „to be in your shoes“ (liet. būti kito batuose), pasitelkdami lietuvių frazeologiją vaikams galėtumėme paaiškinti, kad empatija – „buvimas kito kailyje“ arba gebėjimas įsijauti į kito žmogaus būseną. Empatijos pamatas yra savivoka, kai išmokstame atverti savo jausmus, pradedame ir patys juos pažinti. Tačiau ne visada jausmai išsakomi žodžiais, todėl svarbu išmokti skaityti neverbalinius ženklus (mimiką, gestus). Empatija siejasi su altruizmu, Robertos Berns teigimu, „altruizmas – tai nuoširdumas, dėmesingumas, dosnumas“. Minėjome, kad prosocialinis elgesys priklauso nuo šeimos ir socialinės aplinkos, tačiau kartais tokį elgesį gali lemti konkrečios situacijos.

Mokytojai negali kontroliuoti visų situacijų, kuriose atsiduria mokiniai, tačiau jie gali sukurti aplinką, kuriose bus ugdomos prosocialinės vertybės. Viena iš projekto veiklų – tai skaitmeninių žaidimų, skatinančių prosocialinių vertybių ugdymą, testavimas. Šiuo metu Panevėžio rajono Naujamiesčio, Smilgių ir Velžio gimnazijose yra testuojami visų partnerių  pasiūlyti žaidimai, atrinkę tinkamiausius ir sėkmingai pritaikę juos ugdymo procese, pasiūlysime išbandyti ir kitoms Lietuvos mokykloms. Galbūt kyla klausimas, kodėl prosocialines vertybes siekiama ugdyti per žaidimus? L.Vygotskis teigė, kad žaidimas – tai įsivaizduojama situacija, kurią reguliuoja socialinės taisyklės. Žaisdamas vaikas priima tam tikrus socialinius vaidmenis: mamos, tėvo, brolio, sesers, vėliau gydytojo, mokytojo, policininko ir pan.  Projekto metu testuojamų rimtų (angl. serious games) žaidimų tikslinė grupė 5–15 metų vaikai. Mažiesiems skirti žaidimai apie beglobius šuniukus moko, kaip suteikti pagalbą benamiams gyvūnams, vyresniesiems žaidėjams tenka spręsti pabėgėlių ar Gazos ruože atsidūrusių žmonių problemas. Pagalba, empatija, altruizmas – amžinosios vertybės, tačiau ugdydami šias vertybes XXI amžiuje turime rasti  mokiniams priimtinus būdus. Manome, kad skaitmeniniai žaidimai, skatinantys mokinius spręsti globalias problemas yra mokiniams priimtini, tačiau šalia visada turi būti sumanūs mokytojai, šiuo žaidimus gebantys tinkamai pritaikyti pamokose, organizuoti diskusijas, padėti mokiniams rasti sprendimą, kaip tinkamai pasielgti įvairiose situacijose.

Projekto „Prosocialinės vertybės“ (angl. „ProSocial values“, Nr. 2017 1 IT02 KA201 036860) partneriai: Europole (Italija), USAK MEM (Turkija), PRSČ (Lietuva), JCYL (Ispanija), Trakijos universitetas (Bulgarija).

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Renata Jankevičienė, Panevėžio rajono švietimo centro direktoriaus pavaduotoja

 


Discover more from Nobody Less

Subscribe to get the latest posts sent to your email.

Leave a Reply

Discover more from Nobody Less

Subscribe now to keep reading and get access to the full archive.

Continue reading